Įtraukusis ugdymas

Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. visos šalies mokyklos turės priimti visus mokinius ir teikti jiems kokybišką ugdymą nediskriminuojant dėl ugdymosi poreikių įvairovės, suteikiant reikalingą, jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą.

„Įtraukusis ugdymas visuomenėje dažnai suprantamas per siaurai – tai nėra tik tinkamiausių ugdymosi sąlygų neįgaliems ar specialiųjų poreikių turintiems vaikams sudarymas. Tai svarbus perėjimo nuo „mokyklos visiems“ prie „mokyklos kiekvienam“ ugdymo modelio etapas. Labai svarbu, kad ne tik švietimo bendruomenė, bet ir plačioji visuomenė suprastų įtrauktį ir jos teisingumą kaip kokybiško ugdymo pagrindą vertinant kiekvieną besimokantįjį ir mokinių mokymosi poreikių įvairovę“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Atmintinėje „Įtraukties link. Ką turi žinoti mokykla?“ aprašoma 12 sričių, kuriomis mokykla siekia įgyvendinti įtraukties principą. Jų turinys aprėpia mokyklos bendruomenės nuostatas ir susitarimus, mokyklos veiklos planavimą ir organizavimą, bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą, emocinę gerovę, švietimo pagalbos organizavimą, ugdymo aplinką, ugdymo turinio planavimą, mokymą ir mokymąsi, mokinio vertinimą, pasiekimus ir pažangą bei kitus svarbius įtraukties reiškinio aspektus.

Šilutės Lopšelis-darželis Raudonkepuraitė

Kintant šalies švietimo sistemai, akivaizdžiai  pakito ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų bei jaunimo ugdymo modelis, nes mokyklos  kaita – kintančio sociumo atspindys. Realybe tapęs įtraukusis ugdymas, orientuoja tiek šeimas,  tiek bendrojo ugdymo mokyklas veikti bendrai,  darniai ir kūrybingai, nes mūsų visuomenė jau yra pasiekusi raidos tarpsnį, kai švietimas yra  prieinamas kiekvienam asmeniui. 

Šeimose, vyraujant šiltiems tėvų ir vaikų santykiams, diskutuojama ir integruoto ugdymo tematika. Tėvai linkę pasitikėti vaikų perduodama informacija, todėl retokai lankosi mokyklose. Su mokykla glaudžiau bendrauja šeimos, auginančios neįgalius vaikus.  Motinos mokyklose lankosi dažniau negu tėčiai. Šeimos nėra abejingos švietimo sistemos  pertvarkos vyksmui ir pageidautų, kad ugdymo  proceso organizatoriai įsiklausytų į jų mintis ir siūlymus, pedagogų bendruomenei dera ieškoti būdų ir metodų, kaip toliau tobulinti mokyklos ir visuomenės ryšius. Mokinių tėvai pritaria, kad neįgalūs jų  vaikų bendraamžiai lankytų bendrojo ugdymo mokyklą: mūsų visuomenė priėmė integruoto  ugdymo modelį.
Bendrojo ugdymo erdvėje, kurioje mokosi neįgalūs vaikai, su sunkumais susiduria visi ugdymo dalyviai. Todėl mokymo organizavimo problematiką derėtų analizuoti  kartu visai mokyklos bendruomenei: mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams, psichologams, socialiniams pedagogams. Tėvų diskursas byloja apie tai, kad ugdymo procese niekas nepakeis kompetentingo, visus vaikus vienodai mylinčio mokytojo.

/ĮTRAUKUSIS UGDYMAS:  MOKINIŲ TĖVŲ RŪPESČIAI IR LŪKESČIAI/ autoriai:  Vilija Grincevičienė, Alicja Szerlag, Krystyna Dziubacka, Vilija Targamadzė 

Dėmesys kiekvieno mokinio mokymuisi ir pažangai 

Sėkmingas mokymasis, kai veikiame drauge 

Švietimo įstaigoms nemokamą pagalbą, konsultacijas ir mokymus siūlo keturi nacionaliniai konsultavimo centrai (https://smsm.lrv.lt/public/canonical/1744094675/6515/Vienlapis_pagalba-teikiantys-nacionaliniai-centrai.pdf): 

  • Lietuvos įtraukties švietime centras teikia konsultacijas dėl mokymosi sutrikimų, elgesio ir emocijų, autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdymo. Centro mokymų ir konsultacijų kalendorių galima rasti čia. Į Lietuvos įtraukties švietime centrą gali kreiptis ir savivaldybių atstovai dėl mokymų mokinio padėjėjams – centro specialistai, esant poreikiui, gali atvykti į konkrečią savivaldybę ir surengti nemokamus mokymus dėl darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.
  • Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras rengia mokymus, konsultuoja (taip pat ir vyksta į mokyklas konsultuoti) dėl vaikų, turinčių regos sutrikimų, ugdymo, švietimo pagalbos teikimo jiems, specialiųjų mokymo priemonių naudojimo ir ugdymosi aplinkos pritaikymo. 
  • „Diemedžio“ ugdymo centro specialistai teikia konsultacijas, vyksta į mokyklas, rengia mokymus apie vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, ugdymą, ugdymo metodikas ir kt. 
  • Dėl vaikų ir mokinių, turinčių klausos sutrikimų, ugdymo konsultacijų ir pagalbos galima kreiptis į Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą.

Mokyklas nemokamai konsultuoja, vyksta į švietimo įstaigas bei mokymus rengia 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Čia galima kreiptis atsižvelgiant į savo gyvenamąją vietą.


Naudinga informacija: 

Rekomendacijos ir metodinės priemonės tėvams, mokytojams, specialistams:

Paskutinį kartą atnaujinta: 2025-04-03

 

Paslaugos šeimoms ir tėvams Šilutės r.: /docs/psichologine-emocine-pagalba.docx

 

Informacija atnaujinta 2025-04-09